Landing Masterclass

Peanut allergy is more common than tree nut allergies

Peanut allergy is more common than tree nut allergies

Recent data has shown that people who include more plant-based proteins in their diets have better health outcomes. Eating bean-based dishes at least three times per week helps you meet your fiber goals, which is important for gut health, blood sugar control, cardiovascular health, and cancer prevention.

If you’re unsure how to eat more beans, add them to dishes you already make at home. Half a can into soups, stir-fry, or use a food processor to create your bean dip or hummus.

Food Protein (grams)
3.5 oz chicken breast 32
3.5 oz steak 23
3.5 oz turkey 23
3 oz cooked salmon 18
1 egg 6
1 single serving 2% yogurt cup 7
1 single serving 2% Greek yogurt cup 12
1 cup kidney beans 15
1 cup tofu 20
1 oz almonds (approximately 23 nuts) 6
1 tbsp peanut butter 4

Do you need protein powder?

You should always try to meet your dietary requirements through food. Supplements and protein powders can help if you struggle to eat meals regularly. Using a powder is an acceptable option for people with extremely high protein requirements after surgery or seniors who have lost their appetite and desire to prepare meals. A healthcare professional should tell you if protein powder is an appropriate option for you or not.

Protein powders are not regulated like other supplements and vitamins. Research a brand before buying and consuming anything. If you need help, contact your health care provider for recommendations.

Eat protein throughout the day

Protein is filling. To help you comfortably meet your goal, you should space out your protein intake throughout the day. It will help you get enough in your diet, and it will also leave space for other important foods in the diet at your meals too. Remember, one food or nutrient is not superior to others — everything you eat will work together to keep you satisfied and healthy.

If you find a recipe that works for you and your family, save it. It can be hard for some people to think of dinner ideas during a busy week, and leaning on family favorites can alleviate further decision-making.

Taking six minutes out of your day to complete a high-intensity exercise can potentially elongate the brain’s healthy lifespan and detain neurodegenerative disorders, including Alzheimer’s disease and Parkinson’s disease, according to a new study.

Whether running on the treadmill or lifting heavy weights, exercising is known to make your body healthier. People work out to not only lose weight but also gain muscle, and strength and improve their immunity. A new study published in the Journal of Physiology has revealed that exercise benefits us physically and mentally.

Brain-derived neurotrophic factor is a particular protein that assists neuroplasticity, which allows our brains to create new pathways and authorize neurons to live. By boosting the accessibility of brain-derived neurotrophic factor (BDNF), animal studies have revealed that it can aid our memory storage, strengthening cognitive and learning abilities. This has paved the way for researchers to study BDNF for aging.

The study showed that six minutes of high-intensity exercise can potentially elongate one’s life by creating an active brain and detain neurodegenerative disorders, including Alzheimer’s disease and Parkinson’s disease. Despite the short amount of time, intense exercise brings a specialized protein that is crucial for brain formation, learning and memory, allowing our brain to protect itself from aging and cognitive decline. Anyone can hop on the bandwagon by giving six minutes each day, with this easily accessible and affordable way of healthy aging.

In animal research, BDNF displayed promising results, yet pharmaceutical interference is yet to be proven safe in humans. The research team is now analyzing non-pharmacological methods to naturally protect our brain to naturally improve BDNF to aid with healthy aging.

What did the research find?

Researchers from the University of Otago, New Zealand studied the correlation between fasting and exercising on BDNF to see how it affects humans. They compared the following elements to see isolated and interactive effects:

    https://alkotox-official.top/lt/

  • Fasting for 20 hours;
  • Light exercise (90-minute low-intensity cycling);
  • High-intensity exercise (a six-minute bout of vigorous cycling);
  • Combined fasting and exercise.

The team revealed that brief but highly-intensive exercise was the most effective method to increase BDNF. Although the exact reason is unknown and more research is needed, one theory states that it may be relevant to the cerebral substrate switch and glucose metabolism, which is our brain’s main fuel root.

In cerebral substrate switching, the brain changes from one preferred energy source to another to ensure that the body’s energy needs are met, by metabolizing lactate instead of glucose during exercise. A shift in the brain from glucose to lactate uptake initiates pathways that lead to increased levels of BDNF in the blood. The rise in BDNF during high-intensity exercise may be due to an increase in the number of platelets that keep large amounts of BDNF. Circulating platelet concentrations are more affected by exercise than by fasting, heightening by 20 percent.

The study enrolled 12 physically active participants, including six males and six females aged 18 through 56. The balance of male and female participants is more representative of the population and does not indicate gender differences. More research is ongoing to analyze the effects of calorie restriction and exercise to differentiate between BDNF and its effects on cognitive benefits.

The research team is currently investigating how fasting for up to three days can affect BDNF, as fasting and exercise are rarely studied together. The team believes that fasting and exercise can be combined to maximize BDNF production in the human brain. The cerebral substrate switch occurs when our brain shifts the preferred source for a different one to make sure our energy commands are assembled.

How can exercise help with mental health?

Exercising, even if it’s for a short time, can positively affect our bodies. Regular exercise can have great health benefits, especially for our mental health. Some scientifically proven benefits include improved sleep, less stress, increased energy and stamina, and even depletion of fatigue, which can create mental alertness. Regular exercise can also reduce cholesterol levels and enhance cardiovascular fitness.

Some easy and effective exercises include swimming, walking, gardening, or even dancing to your favorite song. Moving your body circulates your blood to the brain, allowing the body to destress. Exercising and moving your body releases endorphins, which are hormones known as the «happy hormones,» benefiting our bodies. It can also give your mind a break from all the stress and anxiety-provoking thoughts.

Food allergy is on the rise, affecting more than 32 million adults and children in the US, of which 10 million have peanut and tree nut allergies.

Key takeaways:

  • A food allergy is a life-threatening immune reaction and great care must be taken to avoid nuts and nut-containing products for those allergic.
  • Peanut allergy is more common than tree nut allergies. The most common tree nut allergy in the US is cashew, and hazelnut in the UK.
  • A peanut or tree nut allergy may occur suddenly, even in adults who have previously consumed a food regularly without issues. Some factors increase risk for development.
  • To ensure safety, it’s best to avoid products with listed and cross-contamination allergens. Some experts advise avoiding all tree nuts. Research and planning is often necessary to avoid foods with high risk of nut ingredients.

What is a food allergy?

A food allergy is a serious and often rapid immune response to a food antigen – a protein within a specific food – involving IgE antibodies and systemic symptoms such as anaphylaxis, swelling, difficulty breathing, dizziness and digestive disturbances. Other parts of the immune system may also be involved as in the case of allergic-immune eosinophilic gastrointestinal diseases. A food allergy is potentially life-threatening unlike a food sensitivity or intolerance, though both may contribute to uncomfortable or difficult-to-manage symptoms. Those with asthma are at higher risk of severe reaction to food allergens.

Which nut allergy is most common

FARE – Food Allergy Research and Education – reports the prevalence of peanut or tree nut allergy has more than tripled in children in the last few decades, and comprises two of the top four allergens in children, as well as adults. Milk and shellfish are the other two top allergens.

Peanuts are technically a legume related to beans and peas and are different from tree nuts. Peanut allergies are more common, affecting 6.1 million adults and children, while tree nut allergies affect 3.9 million.

Common tree nuts include almonds, pecans, walnuts, pistachio, cashews, Brazil nuts, beechnuts, hazelnuts, macadamia nuts, pine nuts, and pili nuts. Prevalence of tree nut allergies varies by region of the world. The most common tree nut allergy in the US is cashew, closely followed by walnut, whereas hazelnut is the most common tree nut allergen in Europe, and Brazil nut, almond and walnut in the UK.

Can a nut allergy occur suddenly?

While food allergies most often first occur in young children, a food allergy can develop suddenly in adulthood. Though not all risk factors are clearly defined, it appears environmental allergies such as birch pollen, other food or tree nut allergies, compromised intestinal permeability or leaky gut, and asthma may contribute to sudden allergy onset. In fact, 70% of those who are allergic to birch pollen are allergic to hazelnuts, apple, carrot, and/or celery.

Allergen avoidance: what is the best practice

Avoidance of the diagnosed allergen in every form is recommended and required to ensure safety. Labels must declare if they contain the top eight allergens – milk, soy, wheat, peanuts, tree nuts, fish, shellfish, and egg – easing grocery shopping and product selection burdens.

Alergija žemės riešutams yra dažnesnė nei medžio riešutų alergija

Naujausi duomenys parodė, kad žmonės, kurie į savo racioną įtraukia daugiau augalinių baltymų, turi geresnių sveikatos rezultatų. Valgydami patiekalus iš pupelių bent tris kartus per savaitę, galėsite pasiekti skaidulų kiekio tikslus, o tai svarbu žarnyno sveikatai, cukraus kiekio kraujyje kontrolei, širdies ir kraujagyslių sveikatai bei vėžio prevencijai.

Jei nesate tikri, kaip valgyti daugiau pupelių, pridėkite jų prie patiekalų, kuriuos jau gaminate namuose. Pusę skardinės supilkite į sriubas, pakepinkite arba virtuviniu kombainu sukurkite pupelių padažą ar humusą.

Maistas Baltymai (gramais)
3,5 uncijos vištienos krūtinėlė 32
3,5 uncijos kepsnys 23
3,5 uncijos kalakutiena 23
3 uncijos virtos lašišos 18
1 kiaušinis 6
1 vienos porcijos 2% jogurto puodelis 7
1 vienos porcijos 2% graikiško jogurto puodelis 12
1 puodelis pupelių 15
1 puodelis tofu 20
1 uncija migdolų (maždaug 23 riešutai) 6
1 valgomasis šaukštas žemės riešutų sviesto 4

Ar jums reikia baltymų miltelių?

Jūs visada turėtumėte stengtis patenkinti savo mitybos poreikius su maistu. Papildai ir baltymų milteliai gali padėti, jei stengiatės reguliariai valgyti. Miltelių naudojimas yra priimtinas žmonėms, kuriems po operacijos yra itin didelis baltymų poreikis, arba senjorams, praradusiems apetitą ir norą gaminti maistą. Sveikatos priežiūros specialistas turėtų pasakyti, ar baltymų milteliai jums tinka, ar ne.

Baltymų milteliai nėra reguliuojami kaip kiti papildai ir vitaminai. Ištirkite prekės ženklą prieš ką nors pirkdami ir vartodami. Jei jums reikia pagalbos, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl rekomendacijų.

Visą dieną valgykite baltymus

Baltymai yra sotūs. Kad galėtumėte patogiai pasiekti savo tikslą, turėtumėte paskirstyti baltymų suvartojimą per dieną. Tai padės jums gauti pakankamai dietos, be to, valgio metu paliks vietos kitiems svarbiems maisto produktams. Atminkite, kad vienas maistas ar maistinė medžiaga nėra pranašesnė už kitus – viskas, ką valgysite, veiks kartu, kad liktumėte patenkinti ir sveiki.

Jei rasite receptą, kuris tinka jums ir jūsų šeimai, išsaugokite jį. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku sugalvoti vakarienės idėjas per įtemptą savaitę, o pasikliauti šeimos mėgstamiausiais patiekalais gali palengvinti tolesnių sprendimų priėmimą.

Remiantis nauju tyrimu, skiriant šešias minutes per dieną didelio intensyvumo pratimams atlikti, gali pailgėti smegenų sveikata gyvenimo trukmė ir sulaikyti neurodegeneracinius sutrikimus, įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligą.

Nesvarbu, ar bėgiodami ant bėgimo takelio, ar kilnodami didelius svorius, mankšta daro jūsų kūną sveikesnį. Žmonės sportuoja norėdami ne tik numesti svorio, bet ir priaugti raumenų, jėgos bei pagerinti imunitetą. Žurnale „Journal of Physiology“ paskelbtas naujas tyrimas atskleidė, kad mankšta yra naudinga fiziškai ir protiškai.

Smegenų kilmės neurotrofinis faktorius yra ypatingas baltymas, padedantis neuroplastiškumui, kuris leidžia mūsų smegenims sukurti naujus kelius ir leisti neuronams gyventi. Padidinus smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus (BDNF) prieinamumą, tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad jis gali padėti išsaugoti atmintį, stiprinti pažinimo ir mokymosi gebėjimus. Tai atvėrė kelią mokslininkams tirti BDNF senėjimui.

Tyrimas parodė, kad šešios minutės didelio intensyvumo pratimų gali pailginti žmogaus gyvenimą, sukurdami aktyvias smegenis ir sulaikydami neurodegeneracinius sutrikimus, įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligas. Nepaisant trumpo laiko, intensyvūs pratimai atneša specialių baltymų, kurie yra labai svarbūs smegenų formavimuisi, mokymuisi ir atminčiai, todėl mūsų smegenys gali apsisaugoti nuo senėjimo ir pažinimo nuosmukio. Kiekvienas gali įšokti į traukinį, kiekvieną dieną skirdamas šešias minutes, naudodamas šį lengvai prieinamą ir įperkamą sveiko senėjimo būdą.

Atliekant tyrimus su gyvūnais, BDNF parodė daug žadančių rezultatų, tačiau farmaciniai trukdžiai dar turi būti įrodyta, kad jie yra saugūs žmonėms. Mokslininkų komanda dabar analizuoja nefarmakologinius metodus, kad natūraliai apsaugotų mūsų smegenis, kad natūraliai pagerintų BDNF, kad padėtų sveikam senėjimui.

Ką nustatė tyrimas?

Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai ištyrė ryšį tarp badavimo ir mankštos naudojant BDNF, kad sužinotų, kaip tai veikia žmones. Jie palygino šiuos elementus, kad pamatytų atskirus ir interaktyvius efektus:

    https://alkotox-official.top/lt/

  • Pasninkas 20 valandų;
  • Lengva mankšta (90 minučių žemo intensyvumo dviračiu);
  • Didelio intensyvumo pratimai (šešių minučių intensyvaus važiavimo dviračiu);
  • Kombinuotas badavimas ir mankšta.

Komanda atskleidė, kad trumpi, bet labai intensyvūs pratimai buvo veiksmingiausias būdas padidinti BDNF. Nors tiksli priežastis nežinoma ir reikia atlikti daugiau tyrimų, viena teorija teigia, kad ji gali būti susijusi su smegenų substrato jungimu ir gliukozės metabolizmu, kuris yra pagrindinė mūsų smegenų kuro šaknis.

Keičiant smegenų substratą, smegenys keičiasi iš vieno pageidaujamo energijos šaltinio į kitą, kad būtų patenkinti organizmo energijos poreikiai, fizinio krūvio metu vietoj gliukozės metabolizuojamas laktatas. Smegenų perėjimas nuo gliukozės prie laktato įsisavinimo pradeda kelius, dėl kurių padidėja BDNF kiekis kraujyje. BDNF padidėjimas didelio intensyvumo pratimų metu gali būti susijęs su padidėjusiu trombocitų, išlaikančių didelius BDNF kiekius, skaičiaus padidėjimas. Cirkuliuojančių trombocitų koncentracijai daugiau įtakos turi fizinis krūvis nei nevalgius, o tai padidėja 20 proc.

Tyrime dalyvavo 12 fiziškai aktyvių dalyvių, tarp jų šeši vyrai ir šešios moterys nuo 18 iki 56 metų amžiaus. Vyrų ir moterų dalyvių balansas labiau reprezentuoja populiaciją ir nerodo lyčių skirtumų. Vyksta daugiau tyrimų, skirtų analizuoti kalorijų apribojimo ir mankštos poveikį, siekiant atskirti BDNF ir jo poveikį pažinimo naudai.

Mokslininkų komanda šiuo metu tiria, kaip badavimas iki trijų dienų gali paveikti BDNF, nes badavimas ir pratimai retai tiriami kartu. Komanda mano, kad badavimas ir mankšta gali būti derinami siekiant maksimaliai padidinti BDNF gamybą žmogaus smegenyse. Smegenų substratas keičiasi, kai mūsų smegenys pakeičia pageidaujamą šaltinį į kitą, kad įsitikintų, jog mūsų energijos komandos yra surinktos.

Kaip mankšta gali padėti psichinei sveikatai?

Mankšta, net jei tai trumpa, gali teigiamai paveikti mūsų kūną. Reguliarus pratimas gali turėti didelės naudos sveikatai, ypač mūsų psichinei sveikatai. Kai kurie moksliškai įrodyta nauda yra geresnis miegas, mažiau streso, padidėjusi energija ir ištvermė ir netgi nuovargio sumažėjimas, dėl kurio gali atsirasti protinis budrumas. Reguliarus pratimas taip pat gali sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę.

Kai kurie lengvi ir veiksmingi pratimai apima plaukimą, vaikščiojimą, sodininkystę ar net šokius pagal mėgstamą dainą. Judant jūsų kūnui, kraujas cirkuliuoja į smegenis, todėl kūnas patiria stresą. Mankštinantis ir judant, išsiskiria endorfinai, vadinami „laimės hormonais“, kurie yra naudingi mūsų organizmui. Tai taip pat gali padėti jūsų protui pailsėti nuo visų streso ir nerimą keliančių minčių.

Maisto alergijų daugėja ir ja serga daugiau nei 32 milijonai suaugusiųjų ir vaikų JAV, iš kurių 10 milijonų yra alergiški žemės ir medžio riešutams .

Pagrindiniai pasiėmimai:

  • Alergija maistui yra gyvybei pavojinga imuninė reakcija, todėl alergiškiems žmonėms reikia vengti riešutų ir produktų, kurių sudėtyje yra riešutų.
  • Alergija žemės riešutams yra dažnesnė nei medžio riešutų alergija. JAV labiausiai paplitusi alergija medžių riešutams yra anakardžiai, o JK – lazdyno riešutai.
  • Alergija žemės ar medžio riešutams gali pasireikšti staiga, net ir suaugusiems, kurie anksčiau vartojo maistą reguliariai be problemų. Kai kurie veiksniai padidina vystymosi riziką.
  • Siekiant užtikrinti saugumą, geriausia vengti produktų, kuriuose yra išvardytų ir kryžminio užteršimo alergenų. Kai kurie ekspertai pataria vengti visų medžių riešutų. Norint išvengti maisto produktų, kuriuose yra didelė riešutų sudedamųjų dalių rizika, dažnai reikia atlikti tyrimus ir planuoti.

Kas yra maisto alergija?

Maisto alergija yra rimtas ir dažnai greitas imuninis atsakas į maisto antigeną – baltymą, esantį konkrečiame maiste, apimantis IgE antikūnus ir sisteminius simptomus, tokius kaip anafilaksija, patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, galvos svaigimas ir virškinimo sutrikimai. Taip pat gali būti įtrauktos ir kitos imuninės sistemos dalys, kaip ir alerginių-imuninių eozinofilinių virškinimo trakto ligų atveju. Maisto alergija gali būti pavojinga gyvybei, skirtingai nei maisto jautrumas ar netoleravimas, nors abu gali sukelti nepatogius ar sunkiai valdomus simptomus. Sergantiesiems astma yra didesnė sunkios reakcijos į maisto alergenus rizika.

Kuriems riešutams alergija yra dažniausia

FARE – Maisto alergijos tyrimai ir švietimas – praneša, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius vaikų alergija žemės ar medžio riešutams išaugo daugiau nei trigubai ir apima du iš keturių didžiausių vaikų ir suaugusiųjų alergenų. Pienas ir vėžiagyviai yra kiti du pagrindiniai alergenai.

Žemės riešutai techniškai yra ankštiniai augalai, susiję su pupelėmis ir žirneliais ir skiriasi nuo medžių riešutų. Alergija žemės riešutams yra dažnesnė, ja serga 6,1 mln. suaugusiųjų ir vaikų, o riešutams – 3,9 mln.

Įprasti medžių riešutai yra migdolai, pekano riešutai, graikiniai riešutai, pistacijos, anakardžiai, Brazilijos riešutai, buko riešutai, lazdyno riešutai, makadamijos riešutai, pušies riešutai ir pili riešutai. Alergijos medžių riešutams paplitimas skiriasi priklausomai nuo pasaulio regiono . JAV labiausiai paplitusi alergija medžių riešutams yra anakardžiai, o po jų – graikiniai riešutai, o lazdyno riešutai yra labiausiai paplitęs riešutų alergenas Europoje, o Brazilijos riešutai, migdolai ir graikiniai riešutai JK.

Ar gali staiga atsirasti alergija riešutams?

Nors alergija maistui dažniausiai pirmiausia pasireiškia mažiems vaikams, alergija maistui gali išsivystyti staiga suaugus. Nors ne visi rizikos veiksniai yra aiškiai apibrėžti, atrodo, kad aplinkos alergijos, tokios kaip beržo žiedadulkės, alergija kitiems maisto produktams ar riešutams, sutrikęs žarnyno pralaidumas arba nesandarus žarnynas, ir astma gali prisidėti prie staigaus alergijos atsiradimo. Tiesą sakant, 70% alergiškų beržo žiedadulkėms yra alergiški lazdyno riešutams , obuoliams, morkoms ir (arba) salierams.

Alergenų vengimas: kokia yra geriausia praktika

Siekiant užtikrinti saugumą, rekomenduojama ir būtina vengti bet kokios formos diagnozuoto alergeno. Etiketėse turi būti nurodyta, ar jose yra aštuoni pagrindiniai alergenai – pienas, soja, kviečiai, žemės riešutai, riešutai, žuvis, vėžiagyviai ir kiaušiniai – taip palengvinama apsipirkimo ir produktų pasirinkimo našta.

Contents

admin